DŽULJETOS (Naujosios dramos dienos 2014)

Idėjos autorės ir režisierės – Simona Biekšaitė ir Marit Sirgmets (Estija)

Dramaturgijos bendraautorius – Andrius Jevsejevas

Vaidina: Diana Anevičiūtė, Monika Bičiūnaitė, Neringa Bulotaitė, Adrija Čepaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Jurga Kalvaitytė, Vitalija Mockevičiūtė, Ramunė Skardžiūnaitė, Jūratė Vilūnaitė

Šių metų Naujosios dramaturgijos festivalio „Versmė“ programoje bus prisistatytas „GutsUnited“ – dviejų teatro kūrėjų, Simonos Biekšaitės ir Marit Sirgmets, kūrybinis tandemas. Kartu baigusios Norvegijos teatro akademiją (NTA), kur studijavo tarpdisciplininius scenos menus, menininkės nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir toliau siekti bendrų tikslų nepriklausomoje profesionaliojo teatro sferoje. „GutsUnited“ kūryboje vertina netobulumą, klaidas ir nesėkmes lygiai taip pat, kaip perfekcionizmą, išbaigtumą, tobulumą ir visapusiškumą. Merginų pirmasis pilno metražo projektas „Life Is Very Hard“ buvo pristatytas 2014 m. vasarį Estijos „Von Krahl“ teatre, bendradarbiaujant su Robertu M. Johanssonu, kuris priklauso pasaulyje garsiai teatro trupei „Nature Theater of Oklahoma“ (JAV).

Studijavusios skirtingas disciplinas (Simona Biekšaitė specializavosi scenografijos, Marit Sirgmets – vaidybos srityse), merginos kartu ir lygiomis dalimis dirba su koncepcija, dramaturgija, režisūra, scenografija, garsu ir kitais spektaklio elementais. Aktorių jos laiko partneriu, darbo bendraautoriu ir lygiaverčiu kūrėju.

Pirmiausia kūrėjos spalio mėnesį vyksiančiame „Sirenų“ festivalyje parodys „Feast Fashion“ projektą (prodiuseriai – OKT / Vilniaus miesto teatras ir estų teatras NO99), o Nacionaliniame dramos teatre pristatys kontekstualų (context-specific) darbą „Džuljetos“ („Juliets“).

Simona Biekšaitė, Marit Sirgmets:

Šis darbas bus paremtas socialiniu tyrimu, nagrinėjančiu, ką reiškia dirbti etatine aktore nacionaliniame dramos teatre, kai atlikėjos neatitinka stereotipinių reikalavimų, keliamų jaunų moteriškų personažų atrankose. Kadangi klasikinė dramaturgija stokoja ryškių vidutinio amžiaus atlikėjoms tinkamų moteriškų vaidmenų, aktorių karjera tampa pažeidžia ir jų patirčiai neadekvati. Tokia padėtis skatina ieškoti ir plėsti kūrybos būdus bei metodus, pagal kuriuos visos teatro aktorės galėtų vaidinti Džuljetas ir būti lygiavertės šio vaidmens kūrėjos ir atlikėjos, nepriklausomos nuo tradiciškai suvokiamų šio vaidmens amžiaus apribojimų. „GutsUnited“ tyrinėja potencialą, kurį aplenkia jaunystės kultui atsidavusios visuomenės dėmesys ir dėsniai. Toks požiūris atskleidžia naujas ir nekonvencines kūrybos galimybes tradicinio teatro kontekste, taip pat atveria galimybes nuo aktorių asmeninių patirčių analizės pereiti prie diskusijos apie institucinių teatrų mašinerijos absurdiškumą ir jų funkcinę būtinybę visuomeniniame kontekste. Projekte bus nagrinėjami individo ir bendrosios sistemos, aktoriaus ir jo teatro ryšiai – pačiais geriausiais ir pačiais blogiausiais aspektais.

Dirbti pradedame nuo artimo ir asmeniško santykio su aktoriumi, tai vėliau tampa spektaklio dramaturgijos pagrindu. Medžiagą renkame dviem būdais – įrašinėdami pokalbius ir atlikdami specifines užduotis repeticijų salėje. Pasitelkiame įvairias pagalbines vaidybos priemones, kūrybines užduotis ir kliūtis – taip siekiame atverti kiekvienos iš aktorių asmeninį pasaulį ir išreikšti individualumą. Ypač domimės tuo, kaip aktorius reflektuoja pats save ir kaip tą pačią informaciją pamato, suvokia ir priima žiūrovas.

Nors „Džuljetų“ kūrybinis procesas iš esmės paremtas dokumentine medžiaga, tai visiškai nereiškia, jog spektaklio sceninė išraiška bus grynas šio turinio pristatymas. Tai veikiau taps pagrindiniu atspirties tašku kuriant vizualias, muzikines, fizines ir psichologines spektaklio scenas. „GutsUnited“ žaidžia profesionaliais aktoriaus įgūdžiais ir kontrasto principu „miksuoja“ ribines aktoriaus raiškos priemones – „pervaidinimą“ derina su „ne(su)vaidinimu“, konceptualias scenas – su fiziniais iššūkiais, fikciją – su dokumentika ir t. t. Tos pačios taisyklės galioja ir scenografijai bei garsui – mikro- mastelis keičiamas į makro-, tyla pereina į triukšmą, kol galiausiai viskas susiveda į vieną konkretaus aktoriaus parametrų skalę. Galutinę spektaklio formą visapusiškai nulems per tyrimo ir repeticijų procesą surinktas turinys.

Kadangi viena iš „GutsUnited“ kūrėjų nekalba lietuviškai, visas kūrybinis procesas vyks anglų kalba. Toks funkcinis poreikis repetuojant sukuria specifinį informacijos filtrą, virstantį vienu iš „GutsUnited“ tyrimo objektų, kuris kaskart nagrinėjamas naujuose projektuose. Bendrosios europietiškosios anglų kalbos skurdumas ir ribotumas maitina ir skatina specifinį sceninį išradingumą ir kursto kitokią, nebūtinai verbalinę, ekspresiją. Pažodiniai vertimai, gramatikos klaidos, užsikirtimai, kūno kalba ir tiesioginė emocinė reakcija apie bendrąją situaciją pasako daugiau nei kada nors galėtų bet kokia puikiai išlavinta, sklandi ir sofistikuota sceninė kalba. Kalbos barjeras suveikia kaip prizmė, išskleidžianti visą išraiškos spalvų spektrą, kurį kiekvienas nešiojasi su savimi. „GutsUnited“ tai naudoja kaip dar vieną tekstūrą, įsiliejančią į spektaklio audinį ir tampančią natūralia jo dalimi.  

Lapkričio 7 d. 19 val. LNDT Mažojoje salėje – pjesės „Džuljetos“ (rež. S. Biekšaitė ir M. Sirgmets) skaitymas.  Renginys nemokamas.