Vilniuje repeticijas pradėjo garsus Lenkijos režisierius Grzegorzas Jarzyna

Grzegorzas Jarzyna. Nuotr. Adam Stępien.

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras vasaros pabaigoje pakvies žiūrovus į Naująją salę, kurią atidarys Oskaro Koršunovo režisuojama Mariaus Ivaškevičiaus drama „Miegantys“. Antroji premjera šioje salėje – Europoje garsaus Lenkijos režisieriaus Grzegorzo Jarzynos kuriamas spektaklis pagal Stanisławo Lemo romaną „Soliaris“. „Vaidilos“ salėje jau vyksta intensyvios būsimosios premjeros repeticijos.

 

Grzegorzas Jarzyna – teatro „TR Warszawa“ (buvęs „Teatr Rozmaitości“) meno vadovas, teatro, operos ir kino režisierius. Vilniuje kartu su juo dirba ir dramaturgas Tomaszas Śpiewakas, scenai adaptuojantis populiaraus Lenkijos rašytojo Stanisławo Lemo mokslinės fantastikos romaną „Soliaris“.

 

Jarzynos kūrybą žino Lietuvos teatro profesionalai, ji pažįstama ir žiūrovams – 2000 metais Naujosios dramos akcijos programoje buvo pristatytas unikalus spektaklis – Aleksandro Fredro „Širdies magnetizmas“, o 2001-aisiais – „Kunigaikštis Myškinas“ pagal Fiodoro Dostojevskio romaną „Idiotas“, kurie buvo sukurti Varšuvos teatre „Rozmaitości“ (dabar – RT Warszawa). Šis Varšuvos teatras įkurtas 1990 metais, jis vadinamas vienu įdomiausių Varšuvos teatrų, savo repertuare skiria daug dėmesio šiuolaikinėms klasikinių dramos veikalų interpretacijoms bei alternatyviajai dramaturgijai.

 

Grzegorzas Jarzyna nuo 1998 metų yra šio teatro meno vadovas. Pirmajame savo kūrybos laikotarpyje nemažai spektaklių jis yra pastatęs vis kitu slapyvardžiu – Grzegorzas d’Alberti, Horstas Leszczukas, Brokenhorstas, Sylwia Torsh, H7, Mikołaj Warianov ir kt. Po spektaklio „Neidentifikuoti žmogaus palaikai ir tikroji meilės prigimtis“ (1998), ovacijoms griaudint, Jarzyna nusilenkti išėjo su demono kauke. Tada tapo aišku, kad jis sąmoningai kuria menininko, mistifikuojančio patį save, įvaizdį.

 

Grzegorzas Jarzyna baigęs filosofijos, teologijos ir režisūros mokslus: 1987–1993 jis studijavo Jogailos universitete Krokuvoje, 1989 – Popiežiškojoje teologijos akademijoje Krokuvoje, o 1997 baigė Krokuvos aukštąją teatro mokyklą (kurso vadovas – Krystianas Lupa). Pirmuosiuose savo darbuose jis rėmėsi žinomų XX a. teatro asmenybių Antonino Artaud, Peterio Brooko, Jerzy Grotowskio, Witkacy kūrybos principais.

 

Viena iš svarbių jo teatro savybių – provokacija. „Mėgstu provokuoti žmones. Tai mano asmenybės bruožas, kuris vaikystėje man truputėlį kenkė. Dabar šia aistra aš galiu atsikratyti teatre – kitaip gyvenime tebūčiau liūdnas intrigantas“, yra sakęs režisierius. Tačiau įtakingas Lenkijos teatro kritikas ir publicistas Romanas Pawłowskis apie režisierių sakė: „Jarzyna nesiekia žvaigždės statuso. Jis yra didis teatro svajoklis.“

 

Grzegorzas Jarzyna spektaklius kuria ne tik savo vadovaujamame teatre, bet ir svetur. Jo režisuoti spektakliai ne kartą buvo pristatyti Avinjone, Berlyne, Bukarešte, Dubline, Edinburge, Honkonge, Jeruzalėje, Londone, Los Andžele, Miunchene, Maskvoje, Niujorke, Pekine, Sankt Peterburge, Stokholme, Toronte, Vienoje, Velingtone. Tarptautinėje teatro arenoje Jarzynos spektakliai įvertinti aukščiausiais apdovanojimais.

 

Iš naujausių Grzegorzo Jarzynos kūrinių galima paminėti „TR Warszawa / ATM Studio“ scenoje pastatytą spektaklį „Kiti žmonės“ pagal Dorotos Masłowskos romaną – jame dalyvavo ne tik „TR Warszawa“ aktorės ir aktoriai, bet ir kompozitoriai, Varšuvos hip-hopo menininkai, grafikai, grafikos dizaineriai, animatoriai, vizualieji menininkai. 2020 m. rudenį „TR Warszawa / ATM Studio“ įvyko spektaklio „2020: Audra“ premjera, tekstus, remdamiesi Williamo Shakespeare‘o drama, rašė Grzegorzas Jarzyna ir Weronika Murek – tai buvo pirmasis spektaklis, sukurtas pasitelkiant dirbtiniu intelektu.

 

Šiais metais minimos Stanisławo Lemo (1921–2006) šimtosios gimimo metinės. Jo knygos išverstos į daugiau nei keturiasdešimt kalbų, romanas „Soliaris“ pirmą kartą Varšuvoje buvo išleistas 1961 metais, pagal jį pastatyti du pasaulyje išgarsėję filmai – Andrejaus Tarkovskio „Soliaris“ („Mosfilm“, 1972 – jame pagrindinį vaidmenį sukūrė lietuvių aktorius Donatas Banionis) ir Steveno Soderbergho „Solaris“ („20th Century Fox“, 2002).

 

Remdamiesi šiuo Lemo kūriniu, būsimajame spektaklyje jo kūrėjai skverbsis dar giliau – į pasąmonėje užgniaužtas mintis. Ypatingai atidus žmogaus psichologinių būsenų analizei Jarzyna ir šį spektaklį ketina paversti įdomiu procesu, kelione, svarbia ne tik kūrybinei grupei, bet ir būsimam žiūrovui. Pasak režisieriaus, „viena yra pasakyti, kita – tai išgyventi teatre“.

 

Kurdamas įspūdingą ir vaizdingą šiuolaikinį teatrą, Jarzyna jautriai stebi publikos reakcijas ir nebijo kritikos. Jau per pirmąsias spektaklio repeticijas jis pabrėžė, jog žiūrovui svarbu pasakyti, kad visi mes esame tarpusavy susiję, kad teatre svarbiausias abipusis personažo ir žiūrovo ryšys. „Kurdamas personažą turiu taip sujaudinti žiūrovą, kad jis taptų manimi“ – sakė režisierius aktoriams.

 

Naujame Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje vaidins aktoriai Nelė Savičenko, Arūnas Sakalauskas, Martynas Nedzinskas, Gytis Ivanauskas, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Kęstutis Cicėnas, Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė. Spektaklio scenografas – Fabienas Lédé (lietuvių publikai pažįstamas iš spektaklių „Lokis“ ir „Respublika“), kostiumų dailininkė – Anna Axer Fijalkowska, kompozitorius – Piotras Kurekas, video projekcijų autorius Marekas Kozakiewiczius, šviesos dailininkas – Aleksandras Prowalinskis, choreografas – Mantas Stabačinskas.

 

Visos kūrybinės grupės laukia ypatinga patirtis, nes jau pirmosios repeticijos atvėrė naują režisūrinį metodą, kruopštų režisieriaus pasirengimą ir įdomią dramaturginės medžiagos analizę. Neatsitiktinai Jarzyna yra Lietuvoje žinomo Lenkijos režisieriaus Krystiano Lupos mokinys. Lupos spektakliai, sukurti Lietuvoje – „Didvyrių aikštė“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) – tapo aukščiausios meninės kokybės teatro pavyzdžiais.

M. Budraitis, G. Jarzyna, K. Žičkytė, T. Spiewak ant LNDT stogo. LNDT nuotr.