Apie festivalį

Mes žinome, į kokį „Versmės“ festivalį norėtume jus pakviesti šiais metais. Bet nenuspėjami šiandieninio pasaulio pokyčiai žmoniją įkalino nežinomybėje, kai visi kuriami planai turi būti atviri pokyčiams. Ir nors nesinorėtų per daug analizuoti šiandienos aktualijų, vis dėlto pasaulinis kontekstas kaip niekad mus priartina prie šių metų „Versmės“ utopijų / distopijų temos. O gal kaip tik tai yra puikus laikas ir patiems panirti į ją ir palikus pandemiją, užsidarymą namuose, netikrumą dėl ateities bei kitus distopiško pasaulio atributus į festivalį pažvelgti utopiškai – koks jis būtų, jei 2020 m. lapkritį gyventume normaliai. Šių metų tema – utopijos / distopijos – nebuvo pasufleruota koronaviruso sukurtos realybės. Pastaruosius kelerius metus festivalis fokusavosi į dokumentines dramas – jaunieji kūrėjai nagrinėjo dokumentinio teatro specifiką ir kryptis, istorijų ieškojo(auto)biografijose. Tad pasibaigus praėjusių metų „Versmei“ pasakėme: „Laisvė fantazijai!“ Nors utopijos / distopijos išlaiko ryšį su šiandiena, jų siužetai leidžia piešti žmonijos ateitį iki šiol neegzistavusiuose pasauliuose ar civilizacijose. Tad kviesdami dalyvauti šių metų „Versmės“ konkurse skatinome įgalinti vaizduotės žaismą ir kurti mokslinei fantastikai ir jos požanriams artimus scenarijus. „Versmės“ premijos laureatėmis tapo rašytoja Lina Buividavičiūtė ir aktorė Goda Simonaitytė, kurias pjesių rašymo procese konsultavo dramaturgas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Sigitas Parulskis. Jų pjesių skaitymus režisuos Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė ir Augustas Gornatkevičius. Šiemet trečią kartą „Versmės“ programoje pristatomos šalies viešnios verstinės pjesės. Šį kartą ja tapo Estija – nors yra Baltijos šalis kaimynė, apie Estijos teatrą ir juo labiau šiuolaikinę dramaturgiją žinome tiek nedaug. Programoje bus pristatyti trys darbai – Siimo Nurkliko „Ar aš dabar gyvas“, Martino Alguso „Sieros magnolijos“ ir Jaano Kruusvallio „Lygumų gaudesiai“. Šių dramaturgų tekstų skaitymus režisuos Kamilė Gudmonaitė, Eglė Švedkauskaitė ir Greta Štiormer. Festivalio programą papildys susitikimai su pristatomų pjesių autoriais, kūrybinės dirbtuvės su estų dramaturge Andra Teede. Prie estų verstinių pjesių programos sukūrimo, susitikimų su estų dramaturgais ir dirbtuvių organizavimo svariai prisidėjo Estijos teatro agentūra, už ką ir dėkoju. Tokį festivalį „Versmė“ šiais metais parengėme. Koks jis bus, jei pasaulis panirs į dar didesnę distopinę fantaziją? Nors liekame atviri nežiniai ir jos nulemtiems pokyčiams, galime garantuoti, kad nesvarbu, ar būsime priversti keisti festivalio formatą ar turinį, jis vis tiek įvyks. O šiandien tikriausiai tai ir yra svarbiausia – galėti duoti ir sulaukti bent vieno ištesimo pažado. 

Rasa Kregždaitė