LNDT savanorius sveikiname Savanorių dienos proga

Gruodžio 5 d. minima kaip Tarptautinė savanorių diena. Ta proga Lietuvos nacionalinis dramos teatras sveikina visus savo savanorius, kurių šiuo metu yra net 51, ir linki jiems sėkmės savanoriaujant!

Be to, kviečiame susipažinti su ilgiausiai teatre savanoriaujančiomis merginomis ir skaityti jų interviu.

 

GINTARĖ

Kodėl Jums patinka savanoriauti teatre?

Iš esmės didžiąją savo laiko dalį praleidžiu tam tikrame burbule, o teatras suteikia galimybę iš to burbulo išlįsti. Tai yra puiki erdvė stebėti žmones. Būtent teatre sutikau žmonių, su kuriais realiame gyvenime mūsų keliai veikiausiai net nebūtų susikirtę. Be to, savanoriaudamas teatre visada žinai daugiau už tą, kuris teatre lankosi rečiau. Tai smagu. Po tiek metų teatras tapo dar vienais namais.

 

Kaip sugalvojote pradėti savanoriauti teatre?

Savanoriauti teatre pradėjau baigusi bakalauro studijas. Svarsčiau, ką apskritai toliau veikti gyvenime, norėjosi naujos veiklos, kažkaip naudingai praleisti visą tą staiga atsiradusį laisvą laiką. Tuo metu nebuvau dažna teatrų lankytoja. Pamaniau, kad vertėtų šį pomėgį atgaivinti. Vieną dieną akis užkliuvo už skelbimo apie vykdomą savanorių atranką. Parašiau laišką, nuėjau į susitikimą, ir štai aš čia.

 

Kiek metų jau savanoriaujate?

Nuo 2012 m.

 

Koks buvo pirmas įspūdis apsilankius teatre? Kas nuo to laiko pasikeitė labiausiai?

Kai tik pradėjau savanoriauti, buvo keista pirmą kartą eiti į teatrą ne pro paradines duris. Atrodė, nedera būti teatre, kai žiūrovams jis dar uždarytas. Dabar viskas atvirkščiai – keista ateiti į teatrą tiesiog kaip žiūrovei, nesivelkant savanorio uniformos. Pasikeitė pats požiūris į teatrą – anksčiau jis atrodė kaip kažkokia neliečiama institucija, kurioje apsilankai tik išskirtine proga, kur visi rimti ir pasitempę, žino, ką daryti, o ant scenos niekada nebūna netikėtumų. O juk būna visko. Tampi gerokai pastabesnis, kai teatre praleidi šitiek laiko.     

 

Koks yra Jūsų mėgstamiausias LNDT spektaklis ir kodėl?

Spektaklių mačiau nemažai, bet niekada neturėjau mėgstamiausio. Man patinkantys spektakliai keičiasi pagal tai, kuo tuo metu gyvenu. Turiu sentimentų spektakliui „Išvarymas“, kurio šio metu neberodo. Tai buvo ilgiausiai mane lydėjęs spektaklis, mačiau turbūt pusę visų rodymų. Kažkada jis man buvo aktualus – jame radau ir save, ir savo aplinkos žmonių. Savotiškai su juo užaugau.

 

Ką veikiate gyvenime, ką studijuojate, dirbate?

Šiuo metu esu laisvai samdoma vertėja.

 

IEVA

Kodėl Jums patinka savanoriauti teatre?

Savanoriauti teatre patinka dėl kelių priežasčių. Pirma, savanorystė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre leido suprasti, kad savo gyvenimą ir profesinį kelią noriu sieti su darbu teatro srityje. Būtent taip ilgainiui pradėjau dirbti kituose Vilniaus teatruose, tačiau šalia to, vis tiek laisvą laiką skirdavau savanorystei čia. Antra, per daugiau nei šešerius savanorystės metus, susipažinau su naujais žmonėmis, su kuriais yra gera matytis ir jaustis šio teatro bendruomenės dalimi. Žinoma, ne mažiau svarbi priežastis – galimybė išvysti naujausias premjeras, sudalyvauti spektaklių peržiūrose ar mėgstamą spektaklį žiūrėti daugybę kartų.

 

Kaip sugalvojote pradėti savanoriauti teatre?

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pradėjau savanoriauti 2016 m. Kaip tik tada pradėjau gyventi Vilniuje. Jutau poreikį įsilieti į miesto kultūrinį gyvenimą ir susipažinti su naujais žmonėmis. Tuo metu tikrai negalvojau apie teatrą, tačiau teatro „Facebook“ paskyroje netikėtai pamatyta žinutė apie buriamą savanorių grupę atkreipė dėmesį. Kadangi iki tol turėjau patirties tiek savanorių koordinavime, tiek pačioje savanorystėje, nusprendžiau pamėginti. 

 

Kiek metų jau savanoriaujate?

Šis sezonas – septintas! Prie teatro savanorių komandos prisijungiau 2016-ų metų „Maratono 77“ sezono pradžioje ir šį maratoną smagu bėgti iki šiol. Viliuosi, kad ryšys ir draugystė su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru augs toliau ir galbūt įgis naujų formų.

 

Koks buvo pirmas įspūdis apsilankius teatre? Kas nuo to laiko pasikeitė labiausiai?

Pirmo įspūdžio ryškiai neprisimenu. Tačiau galvojant apie pirmas dienas teatre, pamenu, kad mano pirmasis spektaklis, o kartu ir naujo sezono atidarymas bei premjera, vyko rodant režisierės Giedrės Kriaučionytės „Bestuburiadą“ Mažojoje salėje, kurioje šiuo metu jau nebevyksta spektakliai. Per šešerius metus teko pamatyti ir patirti ne vieną įdomų teatro gyvenimo etapą, stebėti, kaip jis keitėsi ir vis dar keičiasi rekonstrukcijos metu, kaip iki jos spektakliai buvo rodomi skirtingose Vilniaus vietose. 

 

Koks Jūsų mėgstamiausias LNDT spektaklis ir kodėl? 

Mėgstami spektakliai su laiku keitėsi. Anksčiau į šį klausimą būčiau atsakiusi, kad mėgstami spektakliai buvo rež. G. Varno „Oidipo mitas“, L. Twarkowskio „Lokis“. Šiuo metu man paprasčiausiai patinka stebėti, kaip keičiasi ir kuo pasipildo teatro repertuaras, kokia kryptimi teatras eina, ar jis reaguoja ir kelia visuomenei aktualius klausimus ir temas, ar jis bando atliepti šiuolaikinio teatro tendencijas, o galbūt ieškoti savo išskirtinumo.

 

Ką veikiate gyvenime, ką studijuojate, dirbate?

Šiuo metu dirbu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, esu „SwO“ žurnalo redaktorė ir autorė, tarptautinio projekto „Europos šiuolaikinio lėlių teatro kritikos platformos“ vyr. redaktorė. 

 

LINA

Lina (stovi trečia iš dešinės) su LNDT savanorių komanda. D. Matvejevo nuotr.

Kodėl Jums patinka savanoriauti teatre?

Teatre man patinka savanoriauti, nes mėgstu teatrą apskritai. Patinka pamatyti naujus spektaklius. Mėgstu analizuoti scenografinius, kostiumų, vaidybos sprendimus.

 

Kaip sugalvojote pradėti savanoriauti teatre?

Kažkada labai seniai pamačiau, regis, Kultūros savanoriai puslapyje skelbimą, kviečiantį savanoriauti būtent šiame teatre, kadangi jau prieš tai buvau savanoriavusi, tai gana lengvai apsisprendžiau.

 

Kiek metų jau savanoriaujate?

Šiame teatre savanoriauju plius minus dešimt metų.

 

Koks buvo pirmas įspūdis apsilankius teatre? Kas nuo to laiko pasikeitė labiausiai?

Pirmas įspūdis turbūt vis tiek buvo kaip žiūrovės: šventinė, išskirtinė, puošni, nekasdieniška nuotaika ir aplinka, kurioje nuo pat įėjimo durų jautiesi pakylėtas ir tavęs kiekviename žingsnyje laukia kažkas naujo ir įdomaus. Nuo to laiko teatre praktiškai ir gana kardinaliai pasikeitė viskas: žmonės, pati aplinka.

 

Koks Jūsų mėgstamiausias LNDT spektaklis ir kodėl?

Iš dabartinio repertuaro mėgstamiausio neturiu. Visų mėgstamiausių neberodo, bet tikiuosi, dar iš tų mėgiamiausių kažką pamatyti, kai atsidarys Didžioji salė.

 

Ką veikiate gyvenime, ką studijuojate, dirbate?

Esu dizainerė.

 

 LILIJA

Kodėl Jums patinka savanoriauti teatre?

Savanoriavimas teatre man yra šypsenos treniruotė. Sveikindama žiūrovus teatre ne tik mankštinu veido raumenis, bet ir pasikraunu pozityvios energijos.

 

Kaip sugalvojote pradėti savanoriauti teatre?

Savanorystė visuomet buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis, ieškojau naujų patirčių ir jos mane surado.

 

Kiek metų jau savanoriaujate?

Jau sunkiai pamenu, bet spėju – apie 5 metus. 

 

Koks buvo pirmas įspūdis apsilankius teatre? Kas nuo to laiko pasikeitė labiausiai?

Pirmas apsilankymas man, vaikui, buvo stebuklingas. Atsimenu tamsą didžiojoje salėje ir magišką šviesą nuo scenos ir kažkokią lyg magiją. Tas nuostabus scenos jausmas aplanko iki šiol, žiūrint kiekvieną spektaklį.

 

Koks Jūsų mėgstamiausias LNDT spektaklis ir kodėl?

Tikriausiai „Lokis“. Nes jį žiūrėjau 9 kartus.

 

Ką veikiate gyvenime, ką studijuojate, dirbate?

Esu motinystės „atostogose“ ir vystau savo verslą.