Teatre vyko diskusija apie spektaklį „Boksas“ ir jo pasirodymo aplinkybes

„Auditorija tiria“. Nuotr. Alinos Pasiuk

Kovo 5 d., šeštadienį, beveik įpusėjus spektaklio „Boksas“ premjerų maratonui, Nacionalinio dramos teatro fojė įvyko premjerai skirta diskusija „Auditorija tiria“, kurią moderavo Kirilas Glušajevas. Spektaklis dar tik pradedamas rodyti, o iškart jam pasibaigus tenka grįžti į baisią karo realybę... Visiems labai sunku, tačiau iš susirinkusių žiūrovų galima buvo suprasti, kad jiems reikia, įdomu ir naudinga susiburti ir padiskutuoti teatro klausimais.

Tokių diskusijų stenografuoti nėra prasmės, nes daug kas priklauso, nuo detalių, pustonių, intonacijų, judesių, kuriuos gali stebėti, girdėti tik dalyvaudamas gyvai. Apie spektaklį išsakytos mintys, pateiktos ankstesnėse teatro parengtose publikacijose, šiame trumpame pristatyme nekartojamos, jų galima rasti čia: 

https://www.teatras.lt/lt/spektakliai/laurynas_adomaitis_antanas_obcarskas_boksas/

Tačiau kelias mintis norėtųsi išskirti. Renginio moderatorius Kirilas Glušajevas išskyrė tėvo ir sūnaus temą, kuri, anot jo, ryškiausia visame spektaklyje. Neatsitiktinai Mariaus Repšio ir Giedriaus Savicko personažai – Zakarenko ir Tabačnikas – yra kūrinio epicentre ir aplink juos sukosi įvairūs svarstymai.

Aleksandras Baranovas, Marius Repšys, Gediminas Rimeika, Kirilas Glušajevas. Nuotr. Alinos Pasiuk.

Diskusijoje dalyvavęs Olimpinės rinktinės narys, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas Tadas Tamašauskas sakė, kad Repšio personažas labai primena jo klubo trenerį. Mariui pavyko ne tik meistriškai perteikti kažkada gerai pažinoto trenerio charakterio bruožus, bet ir parodyti, ką reiškia treneris apskritai ir ką išgyvena šalia jo esantis mokinys. Tai, ką bręsdamas patiria kiekvienas žmogus, bokse sukoncentruota į dinamišką pastebimą procesą. „Augi, stebi, analizuoji save, trenerį, kažką keiti...“

Visai kūrybinei komandai buvo svarbu bokso profesionalų geranoriškumas ir dalyvavimas kuriant šį spektaklį. Vilniaus bokso federacijos atstovas, spektaklio partnerio bokso klubo „City Boxing“ treneris Aleksandras Baranovas netikėtai tapo ne vien spektaklio konsultantu, bet ir aktoriumi. Jis labai jautriai ir tiksliai įvardijo trenerio kaip tėvo vaidmenį, sakydamas, kad tėvystės pojūtis – kur kas daugiau nei autoriteto sekimas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ir trenerio reikšmė paprastai būna įvertinama žmogui subrendus.

Tadas Tamašauskas. Nuotr. Alinos Pasiuk.

Profesionalūs boksininkai į Glušajevo užduotą klausimą – „kuo skiriasi aktorius nuo profesionalaus boksininko“ – vienareikšmiškai atsakė:  motyvacija. Baranovas: „Jeigu teatre tave gali kažkas „ištraukti“, tai realiame bokse viskas priklauso tik nuo tavęs vieno.“ Treneris prisipažino turintis ukrainietiško kraujo, dalis jo artimųjų šiuo metu kovoja Ukrainoje. Jis labai filosofiškai ir jautriai pasakė: „Turi būti vietos visiems. Negalime šiame sporte matyti tik save, nors ir kova vyksta.“ Tamašauskas antrino: „Bokse vis tiek visą laiką nugali boksas“.

Kirilas Glušajevas, Giedrius Savickas, Antanas Obcarskas. Nuotr. Alinos Pasiuk.

Organiškasis aktorius Giedrius Savickas: „Tai, kad repeticijų metu mums teko lankytis bokso klube, labai svarbu. Pirmą kartą gyvenime taip iš arti galėjau pajusti, pamatyti tai, ką tenka vaidinti. Kuriant spektaklį tai yra labai svarbu.“

Marius Repšys, Gediminas Rimeika, Kirilas Glušajevas. Nuotr. Alinos Pasiuk.

Ir sporto, ir aktorystės meistras Marius Repšys: „Džiaugiuosi, kad įvairios kovos mane lydėjo gyvenime. Boksas – intelektuali kovos menų šaka, nes čia reikia greitai reaguoti, žaibu suvokti situaciją.“

Aktorius Gediminas Rimeika: „Šiame spektaklyje svarbus aspektas – mokumentika. Tai – astralinė kelionė, po kurios atsiveria naujas pasaulis.“

Kirilas Glušajevas, Giedrius Savickas, Antanas Obcarskas. Nuotr. Alinos Pasiuk.

Paklaustas, kodėl ryžosi imtis šios temos, režisierius Antanas Obcarskas atsakė, kad jį įkvėpė realios istorijos, įvairių boksininkų prototipai. Kartu su teksto autoriumi Laurynu Adomaičiu jie analizavo garsiausius boksininkus, klausėsi įvairius interviu ir kūrė jų prototipus. Režisierius prisipažino, kad kuriant tokio tipo spektaklį sunkiausia – teksto rašymas. Tiksliau, net ne teksto, o dramaturginio audinio kūrimas, kuris bet kokiu atveju turi remtis tekstu.

Kirilas Glušajevas režisieriaus paklausė, ar galėtų surasti paralelę tarp režisieriaus ir tėvo sąvokos? Obcarskas prisipažino, kad itin daug kalbėjo visų repeticijų metu, tad jam dabar įdomiau paklausyti kitų. Visų aktorių pamiltas treneris Aleksandras Baranovas atsakė: „Kai permąstai, supranti, kad treniravai daug jaunų žmonių, bet visais atvejais, jėgos, mintys daugiausia būna nukreiptos į kokius du mokinius, ir viską darai dėl jų.“

„Auditorija tiria“. Nuotr. Alinos Pasiuk

Diskusiją vainikavo boksininko Tado Tamašausko mintis: „Ukrainiečių boksininkai – patys stipriausi pasaulyje. Jie – ir patys turtingiausi, bet ukrainiečiai – labai paprasti žmonės. Nors jie susitelkę Amerikoje, kur itin gerai išvystyta ši sporto šaka, šiuo metu visi yra Ukrainoje. Vien dėl to aš tikiu pergale.“