Martin Crimp. LAIMĖS RESPUBLIKOJE Premjera

Apie

Iš anglų kalbos išvertė Marius Burokas

Režisierius Mantas Jančiauskas: Pjesėje „Laimės respublikoje“ labai patrauklus polifoniškumas ir tai, kad visos trys dalys parašytos labai skirtingos, o šiuose skirtumuose galima aprėpti viską persmelkiančius dalykus. Mane kaip režisierių ši medžiaga itin sudomino žanrų požiūriu, nes apie visiškai skirtingus pasaulius kalbama skirtinga stilistine kalba.

Pirmas pasaulis – „Šeimos griovimas“ – mane patraukė dėl subjektyvių dalykų, pamačiau ne kartą sutiktų šeimų atvaizdą. „Kalėdinė“ psichozė, kuri persmelkia ir pjesės personažus, ir apskritai žmones, yra labai atpažįstama. Kitaip tariant, patraukia teksto skambėjimo atpažįstamumas, situacijų atpažįstamumas, skirtingų kartų vienoje vietoje susiplakimas, tapatybės autoriteto praradimas. Anksčiau šeima turėdavo tam tikrą Kalėdų ritualą, o dabar toji hierarchija yra kaip svyruojantis laivas. Ir kartu įdomu klausti, ar šeima vis dar stipri sąjunga, ar yra tie tiltai tarp žmonių, kurie iš esmės laiko šeimą. Anksčiau buvo krikščionybė, kuri laikė, skatino šeimą kaip institutą. Dabar – nuolatinės dvejonės, kaip šioje pjesėje („Todėl ir bijau. O tu nebijotum? Kai pasižiūri į pasaulį – kaip įsivaizduoji ateitį?“). Viskas labai fragmentuota: ir mintys, ir kiti dalykai, vykstantys labai trumpomis atkarpomis, nes ilgoms distancijoms nėra laiko.

Ši pjesė – apie laimės diktatūrą. Ne apie laimę banaliąja prasme, bet apie takų, visiškai fiktyvų, kažkieno sugalvotą ir primestą laimės faktorių, kuris yra visiška fikcija.

Martinas Crimpas (g. 1956 Dartforde) – garsus šiuolaikinis britų dramaturgas, priklausantis britų vadinamajai „in-yer-face“ dramaturgijos mokyklai. Ši mokykla garsėja šokiruojančiais, satyriniais, nepatogias temas liečiančiais, publiką į vaidybą įtraukiančiais kūriniais. M. Crimpo pjesės pasižymi dygiais ir kandžiais dialogais, atsiribojimu nuo emocijų, niūroku požiūriu į žmonių santykius.

„Laimės respublikoje“ – trijų dalių pjesė su dainuojamaisiais intarpais. Kai kurie kritikai vadina ją modernia Dantės „Dieviškosios komedijos“ interpretacija (I dalis – Pragaras, II dalis – Skaistykla, III dalis – Rojus), pašiepiančia šiuolaikinį savojo „aš“ sureikšminimą, tiesiog apsėdimą savimi.

Marius Burokas: „Pradžioje matome šešių asmenų šeimą, susėdusią kalėdinės vakarienės. Jų gyvenimas vaizduojamas kaip nykus ir pasigailėtinas pragarėlis (nes pragaras – per daug didingas jiems žodis). Visi jie turi vienas kitam pretenzijų ir visi slepia savo skeletus spintose. Vėliau tie patys aktoriai vaidina penkis neįvardintus asmenis, esančius kažkokiame moderniame psichoterapijos ar „nušvitimo“ seminare (galbūt tai ta pati šeima?). Jie nuolat kalba apie tai, kaip „atsikratyti traumų“ ir „atrodyti puikiai ir gyventi amžinai“, jų šneka primena hipnotinius saviįtaigos vaizdo klipus. Tipiškas ezoteriškai-psichologinis šiuolaikinio pasaulio pamišimas. Pjesės pabaigoje du jos herojai atvyksta į savo „laimės respubliką“, kur viskas gražu, gera, kur šilta ir šviesu. Bet jie, žinoma, neatrodo laimingi – jie sutrikę, apimti baimės dėl artėjančios mirties ir siaubo dėl galimos senatvinės silpnaprotystės. Per tariamai linksmas daineles ir tuščius dialogus čia labai ryškiai pajaučiamas egzistencinio siaubo, gyvenimo tuštumos ir meilės troškimo derinys.“ 

Spektaklio rėmėjas:

Datos

Rodyti daugiau

Kūrėjai

  • Režisierius — Mantas JANČIAUSKAS
  • Scenografė — Goda PALEKAITĖ
  • Kostiumų dailininkė — Dovilė GUDAČIAUSKAITĖ
  • Kompozitorius — Dominykas DIGIMAS
  • Choreografė — Erika VIZBARAITĖ-VAIČIULIENĖ
  • Vaizdo projekcijų autorė — Aneta BUBLYTĖ
  • Šviesos dailininkas — Aistis BYLA
  • Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

Vaidina

Galerija

Rodyti daugiau

Komentarai

2018 m. birželio 17 d. 20:26 / Ridas

Padėka režisieriui už tai, kad sugrąžino į sceną scenos grandus - Aldoną Janušauskaitę ir Gediminą Girdvainį! Viena yra dirbti su bendraamžiais, o kita - susikalbėti su milžinišką patirtį turinčiais artistais, įgyti jų pasitikėjimą... Beje, kokia jų scenos kalba - viskas girdisi pirmoje dalyje (jaunimo kalba kartais neaiški...). Sėkmingo gyvenimo spektakliui! :)